Prekybos centrai, tapę neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, ne tik patenkina mūsų poreikius, bet ir turi didelę įtaką mūsų gyvenimo būdui ir aplinkai. Esant beprotiškoms gamybos apimtims ir vartojimui gerai, kai kasdienė aplinka skatina tvarumo principus ir prisideda prie darnaus vystymosi.
Pasak Aplinkos apsaugos instituto duomenų, Lietuvos gyventojai per metus vidutiniškai išmeta apie 57 tūkstančius tonų tekstilės atliekų, t. y., kiekvienas – po maždaug 20 kilogramų. Visa tai sudaro apie 8 procentus viso komunalinio atliekų srauto. Ką rodo šie skaičiai? Kad ekonomiškai gyvename visai neblogai ir vartojame tikrai daug. Taip pat, kad tikrai turime erdvės sprendimams, kurie skatintų tvaresnį vartojimą ir mažintų aplinkos taršą. Būtina atminti, kad tekstilė nėra vien biologinės kilmės, tarp išmestų drabužių, patalynės, užuolaidų, kitų audinių – labai daug sintetinių gaminių, kurie tikrai nėra labai draugiški aplinkai ir natūraliu keliu gamtoje irtų labai ilgai. Kita dalis mišrių atliekų srauto, deja, bet patenka į sąvartynus.
Nebedėvimas, nebereikalingas, pabodęs drabužis, ypač jei jis dar ir kokybiškas, nesunešiotas, turi teisę gyventi toliau, nebūtina jo atiduoti į tekstilės surinkimo punktus ar juo labiau išmesti, tokiu būdu didinant atliekų srautą – tuo įsitikinusi klaipėdietė Asta Burneckienė, kurios iniciatyva Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune veikia kelios parduotuvės, pavadintos ypatingu vardu „META tvarios mados namai“. Parduotuvėse prekiaujama jau kažkam iki tol priklausiusiais rūbais, aksesuarais bei avalyne. Anot Astos, jos įkurti mados namai veikia kiek kitokiu principu nei tradicinės dėvėtų drabužių parduotuvės, į kurias prekės iš Vakarų Europos yra vežamos tonomis ir tarp kurių, be abejo, didelė dalis drabužių bei avalynės dažniausiai yra jau nebetinkami naudoti.
„Pas mus, skirtingai nei į dėvėtų drabužių parduotuves, atkeliauja pačių vietinių lietuvių sunešti daiktai, kuriuos parduodame komiso principu“, – pasakoja A. Burneckienė. Moters teigimu, komise prekiaujama tik kruopščiai atrinktais ir tik geros kokybės drabužiais, batais, rankinėmis bei aksesuarais, mat į šias parduotuves rūbai atkeliauja tiesiai iš moterų spintų, neretai turintys įdomias, unikalias istorijas. Tuo tarpu daugelis moterų, norėdamos atlaisvinti savo namų lentynas, parduodamus daiktus įvertina vos keliais eurais. „Gyvenimas nestovi vietoje, keičiasi moterų išvaizda, figūros linijos, pomėgiai ir požiūris, stilius, tad natūralu, kad kažkada be galo branginta apranga ilgainiui tampa nebereikalinga. Mūsų parduotuvių idėja – nebūtina nebemielų, spintos lentynose ilgokai gulinčių drabužių atiduoti į tekstilės surinkimo punktus ar juo labiau jų išmesti su šiukšlėmis bei taip teršti aplinką. Visai nesunku įsukti tvaraus vartojimo ratą, t. y., leisti nebereikalingoms suknelėms, kostiumėliams, palaidinėms ar kelnėms, striukėms ar paltams už neįtikėtinai nedideles kainas „atrasti“ naujas šeimininkes ir tokiu būdu bent šiek tiek prisidėti prie greitosios mados apimčių mažinimo, pristabdyti greitą vartojimą. Keliame sau tikslą – per metus „išgelbėti“ 20 000 kilogramų rūbų“, – tvirtina A. Burneckienė ir priduria, kad tarp išgelbėtų rūbų neretai galima atrasti tikrų stiliaus „perliukų“.
Taigi, META tvarios mados namai – jau ir pirkinių centre SAVAS. Pasmalsaujam?
